trėsti

trė̃sti, trẽsia, -ė intr. P.Skar 1. Sut, S.Dauk, Š, K.Būg, J.Jabl, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ, Krg, Sg, Als, Dr, Ms, Pln, Skd, Tv greitai ar ristele bėgti, eiti: Ana tresa į atlaidas, t. y. bėga J. Kur ans tau netrė̃s, ans leka kaip velnias Slnt. O kur tu šį vakarą misliji trė̃sti? Plt. [Vilkas] iš to strioko – trėst, o betrėsdamas šoko per kelmą ir išspyrė vaikiuką LTsIV730. Dažnai regėdavo jį vėlai vakare tresiant Strasburgan A1885,314. Teip zovada trẽsiame ne kaip ant abejotino DP426. ^ Vilkui trėsus lab ir uodega VP50. | refl. Sut, Š: Prašoko tatai visa kaip šešėlis: ir kaip pasiuntinis greitai trė̃sęsis DP580. 2. BŽ495, DŽ¹ vaikščioti be tikslo, lakstyti, bastytis: Tu tik ir težinai po jomarkus trė̃sti Gd. Trė̃sė i trė̃sė, kol nuplėšė i batus Mžk. Netrė̃sk kaip kalė par kaimus! Tv. | refl.: Eita, sako, žvingaliuo[ja], trẽsas po tas sanatorijas End. ║ meilintis, šlidintis: Prie vaikų tresa merga J. Tas Jūzapas trẽsa i trẽsa pri tos mergos kaip šuo pri kalės Grg. | refl.: I trẽsas kaip katės (laksto paskui bernus) End. 3. N, KGr60, K, Rtr, FrnW, NdŽ rujoti, draikiotis: Šunys tresa su kalėmis J. Briedžiai pikti, jie ir an arklių eita an viršaus, kai jie trẽsia Pgg. | refl. N, K, KI185,661, Š, NdŽ, DŽ¹, KŽ: Kur kalė trẽsas, ten kerkutė šunų J. Turbūt kalaitė trẽsias, kad šunes ima į kiemą landžioti Erž. Šunys, katinai trẽsas, kniaukinas par naktis NmŽ. ^ Kalei tresiantis, pigiai šunų neatsigysi Jrb. 4. DŽ, Užp išdykauti, šėlti, dūkti: Ką vaikai dirbs netrė̃sę NdŽ. Vaikai trẽsia K.Būg(Ds). Vaikai! Netrė̃skit! K.Būg(Ds). \ trėsti; aptrėsti; atitrėsti; ištrėsti; nutrėsti; patrėsti; partrėsti; pertrėsti; sutrėsti; užtrėsti